Birželio 23–29 d. studija MANO SPALVA persikėlė į žydintį VU botanikos sodą — ten, kur vandens atspindžiai ir gėlių kvapas įkvepia teptuką judėti.
O lietus? Jis tik suteikė dar daugiau atmosferos. Dirbome po stogu, prie tvenkinio, kur tyliai krito lašai.
Tapė visi: ir pradedantieji, ir pažengusieji. Vieni ieškojo šviesos blyksnio lange, kiti — ritmų vandenyje, o dar kiti — žiedų gausos.
Gimė labai skirtingi paveikslai — nuo subtilių gamtos fragmentų iki drąsių formų. Tačiau visus juos vienijo tai, kad jie buvo nutapyti gyvai: iš jausmo, iš buvimo čia ir dabar.
Svarbiausia — šypsenos, palaikymas, susikaupimas ir džiaugsmas. Tapėme, mokėmės, dalijomės. Ir jau žinome — kitą vasarą norėsime sugrįžti.